Diena: birželio 3, 2026

aš piktas ir nenusitekęs juokauti

šiandien aš vėl susidūriau su namų valdinikų bukumu ir jausmu kad jiems pinigai niekada nesibaigia. o man pinigai pasibaigė ir kai nuėjau pas savo socialinę darbuotoją, ir paprašiau paslaugos, globos namų pavaduotoja išdygo, ir aš vėl buvau apipiltas pamazgom.

tai tikrai ne jos reikalas, ar aš tvarkausi kambarį ir kaip ir su kuo leidžiu laiką, ir tikrai ne jos reikalas ar aš vaikštau į restoranus, ar ne.
ir iš kur ji viską žino, nors matyt, tai yra jos darbo dalis…

ir aš tada nusprendžiau, kad aš niekam neskolingas jokio pasiteisinimo ar žodžio, nors tiesa pasakius, vienintelis blogas dalykas, tai kad aš vėl noriu smurtauti, prieš darbuotojus ir kai kuriuos kitus… bet tai nesprendimas, ir aš žinau tik tai vieną dalyką, kad aš šituose namuose esu nepageidaujamas.

bandau neatiprašinėti ir nesiteisinti, bet tai yra sunku, kai visas tavo pasaulis yra viena didžiulė gėda, aš stengiuosi to nedaryti, ir pagaliau atėjo laikas keistis ir užsidaryti…

Kur (…laukia tavosios griūties) [ Bagdado Varnos # 3]

kur juodumos mane nuves
kai sapnas stringa gerklėje
ir bespalvis pasaulis atšipusiais dantimis
laukia tavosios griūties

kur pasaulis mane nuves
kai viskas šalta namai ne namai
ir svetimi šalti veidai ir tamsa
laukia tavosios griūties

kur kelias mane nuves
kai pasilieki pakelėje lauki tekančios saulės
ir kurti dievai neklauso tavo sujauktos maldos
ir laukia tavosios griūties

kur laukimas mane nuves
kai nėra vilties ir ramybės tik nerimas
ir seniai lauktas išgyjimas
laukia tavosios griūties

aš pavargau ( laukimas ir tikėjimas)

laukiu geresnių dienų ir geresnio gyvenimo kuris taip ir neišaušta, kesita muzika neduoda ramybės, ir žmonės kurie turėtų padėti išgyventi tik kaišioje pagalius į ratus.

aš pavargau būti teigiamu personažu ir pasaulis mane moko, kad midle fingeringas yra atsakymas į visus gyvenimo iššūkius, ir kad būti geram neapsimoka (niekada neapsimokėjo), nors žinau kad tai ne tiesa, ir niekada nebuvo.

nepaisant visko, aš stengiuosi tikėti žmonėmis, kad ir kaip sunku bebūtų, susirinkti savo gyvenimo grojaraštį ir vėl atrasti save per kitus. ir nors aplinkybės sako kad pasaulis tave sukramtys ir išspjaus.

aš pavargau matyti koks pasaulis žiaurus ir kaip gaujos jį valdo, ir man norisi viską baigti ir laukti geresnių dienų…. aš matau kaip didesni skriaudžia mažesnius ir man norisi bėgti , ir rėkti nes nieko negaliu dėl to padaryti, nes neeisi muštis su visais namais dėl kiekvienos smulkmenos…

aš vis dar tikiu kad šį pasaulį galima padaryti geresne vieta, nors nuovargis mane spaudžia iš visų pusių, ir savo gyvenime stengsiuosi padaryti nors vieną žmogų laimingu, iš pradžių žiūrėti savęs o po to kitų…