šiandien aš vėl susidūriau su namų valdinikų bukumu ir jausmu kad jiems pinigai niekada nesibaigia. o man pinigai pasibaigė ir kai nuėjau pas savo socialinę darbuotoją, ir paprašiau paslaugos, globos namų pavaduotoja išdygo, ir aš vėl buvau apipiltas pamazgom.
tai tikrai ne jos reikalas, ar aš tvarkausi kambarį ir kaip ir su kuo leidžiu laiką, ir tikrai ne jos reikalas ar aš vaikštau į restoranus, ar ne.
ir iš kur ji viską žino, nors matyt, tai yra jos darbo dalis…
ir aš tada nusprendžiau, kad aš niekam neskolingas jokio pasiteisinimo ar žodžio, nors tiesa pasakius, vienintelis blogas dalykas, tai kad aš vėl noriu smurtauti, prieš darbuotojus ir kai kuriuos kitus… bet tai nesprendimas, ir aš žinau tik tai vieną dalyką, kad aš šituose namuose esu nepageidaujamas.
bandau neatiprašinėti ir nesiteisinti, bet tai yra sunku, kai visas tavo pasaulis yra viena didžiulė gėda, aš stengiuosi to nedaryti, ir pagaliau atėjo laikas keistis ir užsidaryti…
