Jie išvarys mane iš proto

gal sunkios dienos po savaitgalio – pirmadienis, bet jie išvarys mane iš proto (arba pats iš jo išeisu).

po to kai aš pareiškiau norą atsistatyti veiksnumą, ir pradėjau po truputį to siekti, mano gyvenimas šituose namuose pasidarė nepakeliamas ir, galbūt, jie jaučia kad jeigu kam nors skūsiuosi niekas mani nepatikės, ir aš jaučiu tą patį…

skundu čia nieko nepadarysi, o jautiesi tarsi norėtum kažkam išdaužyti snukį, bet žinau kad tai niekur nenuves ir tik aš turėsiu problemų.

o ką daryti ir kaip išspręsti spaudimo, kurio aš nenusipelniau problemą, nes dabar manyje daug pykčio, kuris mane žlugdo, ir “rauna stogą”, o aš pats tik stovėsiu ir lauskiu kas nutiks toliau, to nebus…

keista muzika ir gyvenimas ant ribos

… bandau išsivaduoti iš savo beprotystės gniaužtų, bet suprantu kad dabar man reikia pagalbos, tik nežinau kokia forma ji bus – ar man padės psichologė, ar man reikės rimtesnės pagalbos, skyriuje…

man reikia vėl atrasti noro judėti į priekį, kai nieko nesinori ir pasaulis rieda į niekur.

Ir galvoju, kad U.M. yra teisus, kad viskas seniai ne nuo čia buvo pradėta, ir daug anksčiau reikėjo spręsti problemą, o ne malšinti simptomus, o dabar kai tiek nedaug lieka iki išsvajotos laisvės man vėl skaudu save matyti tokį pasidavusį , ir beviltiškai bandatį atgauti save – ne taip, ne visada, ne su visais…

kai pagalvoji, tu visą laiką gyvensi ant ribos, tarp mėnulio pilnaties, keistos muzikos ir nevilties, bet man reikia išmokti save susirinkti ir , gal dabar tam metas….