aš vėl sapnuoju tamsų pasaulį
kai užmigt negali ir miegas nesaldus
kruvinom rankom statau namus ir kaip prakeiktas
ieškau meilės svetimoje padangėje
aš vėl gyvenu svetimą gyvenimą
kai bijai pasitikėti savimi ir kitų nejauti
išdęgusiom akim leki pragaran
ir lauki savęa lyg ramybės
aš ir vėl matau svetimas mintis
kai pasaulis dreba ir verkia
svetimi šalti veidai nenurims
kol tavo gyvenimas baigsis
