pasaulis nuvarytom kojom bėga tolyn
o aš stoviu kelio krašte laukdamas kažko
ir pavargęs protas nušvitimo laukia
kai besijuokiantys dievai lieka kurti
aš bandau sugrąžinti gyvenimus savon vagon
kai viskas slysta riksmas stringa gerklėje
bandai suvokti save ir atrasti kitus
nes vienas negali o su kitais sunku
noras būti ir likimas atšipusiais dantimis
sapnai juodi pro užmerktas akis
taip skauda žiūrėti matyti prarasti
kai viskas baigta ir tu neri juodumon

