Autorius: allsoulcollective

aš užsilenkiau per mėnesį

pastaruoju metu, tas suvokimas , man neduoda ramybės: kad negaliu vienas, bet ir negaliu su kitais.

matai, balandžio mėnesį aš buvau priverstas gyventi su kitais dviem bachūrais, kurie visiškai mane išmušė iš vėžių – vienas leido garsiai televizorių naktimis, o kitas išsikalinėjo ir miegojo visą dieną, o naktį atsikeldavo ir dar mane, jautriai miegantį, prikeldavo. aš visa tai įveikiau, bet tas mėnesis buvo pilnas nerimo ir įtampos…

ir po to mėnesio atsidūriau savo kambaryje, ir nors jis buvo sutvarkytas, bei paruoštas mano sugrįžimui, bet per savo pasichikos žaidimus – sapnus, mintis ir emocijas aš apsileidau, ir apleidau kambarį. viskas ką gero įgyjau antrame aukšte, o pripažinsiu, ten aš buvau susitvarkęs, nors lūžinėjau dažniau per kelias dienas praradau….

tai va, nuo to laiko, tas jausmas manęs neapleidžia, nors nežinau ar kas man padės ir koks sprendimas mane išgelbės, tiesiog, negaliu būti vienas, bet negaliu būti ir su kitais.

darbai, darbeliai…

vėl turiu darbelio ir vėl nauja svetainė laukia manęs. šį kartą „Deep Cast“ tinklalaidė turės naujus namus.

vėl turėsiu darbo, bet čia aš abėjoju ar verta dėti pastangas, nes darbų ir taip turiu per akis. iš pradžių į visą dabelį žiūrėjau palankiai ir netgi su ugnele akyse, bet dabar jausmas „meh, kam to reikia?“

dažnai atsitrenkiu į tokią sieną ir , tiesiog, man reikia neskubėti, ir kuriam laikui atsitraukti nuo darbų, ir pažiūrėti kas yra mano prioritetai – ar naujas darbas, ar senų darbų pabaiga ir išlaikymas. kai kurie seni darbai laukia atnaujinimo, ir darbai turi būti užbaigti.

kartais atrodo kad (sielos (ne)sibaigia)

kartais jaučiu, kad viskas staigiai baigiasi ir noras bėgti nuo savęs tik vis labiau , ir labiau tik didėja.

man norisi iškeliauti į didelį miestą, nes Veisijuose jaučiuosi išsibaigęs ir užsidaręs (uždarytas) ir norisi per Kauną , susitinkant su Ugnium M. varyti į Vilnių porai dienų.

Ir šiaip, artėja vasara ir kelionių sezonas, ir jeigu viskas bus gerai, tikiuosi, šauti į miestą dažniau.

Atnaujinau „Gyvosios Bibliotekos“ savanorio anketą ir  tikiuosi artimaiusiu metu sulaukti kažkokių žinių apie prfogramą ir jos kelionių grafiką vasaros metu.

Viskas nusprėsta, nuo kito mėnesio bandysiu pakeliauti ir ištrūkti iš globos namų, nes sienos pradeda spauti, o  žmogus sukurtas judėti ir keliauti…

užsiknisimai ir nenoras dirbti

Mane pradeda užknisti, kad aš padedu kitiems žmonėms, o kiti, ypač, darbuotojai mane žemina ir drebia purvą man ant galvos.

kartais, man nieeko nesinori daryti dėl kitų, o tik įsisprausti į savo mažą „burbulą“, parodyti vidurinį pirštą visiems jiems. Tiesiog, aš suvokiau, kad būti geram neapsimoka, nes visas tas pasaulis žiaurus ir nenuspėjamas.

Šiandien, aš bandžiau padėti savo draugui Arnui V dėl vežimėlio padangų, ir sulaukiau tiek neigiamos reakcijos iš tų žmonių kurie turėtų padėti… ir niekas neklausia ar tu pats tą pagalbą sugalvojai, ar tas žmogus to pats paprašė.

jaučiuosi išmuštas iš vėžių, susinervinęs ir nenoriu eiti pietauti, visas sėdžiu ant trapios ribos, iš kur nieko nesinori…

Pasaulis Nuvarytom Kojom [Bagdado Varnos #1]

pasaulis nuvarytom kojom bėga tolyn
o aš stoviu kelio krašte laukdamas kažko
ir pavargęs protas nušvitimo laukia
kai besijuokiantys dievai lieka kurti

aš bandau sugrąžinti gyvenimus savon vagon
kai viskas slysta riksmas stringa gerklėje
bandai suvokti save ir atrasti kitus
nes vienas negali o su kitais sunku

noras būti ir likimas atšipusiais dantimis
sapnai juodi pro užmerktas akis
taip skauda žiūrėti matyti prarasti
kai viskas baigta ir tu neri juodumon

Sveiki avykę į All Soul Collective

Sveiki,

sukūriau šitą dienoraštį norėdamas pasidalinti savo gyvenimu ir jo rūpesčiais, beu malonumais su Jumis – mano skaitytojau.

Čia jūs rasite mano veiklas, kelionių archyvą, bei kitus Andriaus Klajūno nuotykius – nuo internetinių projektų iki „Bagdado Varnų“ poezijos knygos.

Taigi, sveiki atvykę į dar vienus mano namus Inernetuose

Andrius K