vakar buvo ta diena kai visko norėjau atsisakyti, atsisakyti savo teisinio veiksnumo atstaytymo, kelionių ir jausmų, bet Ugnius M man daug kalbėjo apie pasirinkimus, ir tai ko aš noriu gyvenime.
iš vienos pusės, aš noriu atsistatyti veiksnumą ir pajudėti iš sistemos, aš noriu keliauti ir nesijausti nepageidaujamu savo namuose ne namuose… aš noriu jaustis saugus su savimi ir kitais.
bet aš nenoriu būti atakuojamas darbuotojų ir gyventojų, už tai kas aš esu, ir kaip gyvenu. aš nenroiu jausti pastovios įtampos, kuri numuša norą kažką veikti savo labui. mane erzina, kai namų valdžia man priekaištauja kad aš nesitvarkau ir neprisžiūriu, kad jie mane stato į durniaus vietą dėl mano savarankiško gyvenimo noro.
nemėgstu kažkam kažko įrodinėti ir pastaruoju metu supratau, kad aš niekam neskolingas jokio pasiteisinimo ar nusižeminimo, ir mano įrodymas tegu būna „kaip yra“. ir aš bandysiu atrasti ko aš esu vertas šitoje situacijoje, bet jie neskandins savo bukumo bangose…
