seniai čia buvau, seniai čia gyvenau, bet gyvenimas nestovi vietoje, galbūt, sustojau aš.
nors, viskas teka visaip, aš nenustosiu tikėti ir pasitikėti žmonėmis ir savimi, ir nors keista muzika vis labiau ir labiau siautėja mano galvoje, bet aš bandysiu (bandau) išlikti savimi, nes kelio atgal nėra.
yra naujienų iš agentūros, aš gavau advokatę ir ji dabar renka informaciją ir siunčia užklausas į reikiamas įstaigas, bet reikalai juda, mano manymu, per lėtai ir aš jau pradedu prarasti kantrybę. bent tai yra gerai, kad viskas, nors kažkiek juda… o kantrybė – dorybė :-/
vis dar „durniai puola“ ir man sunku susivaldyti kai visi ant manęs rėkia, ir toks jausmas kad visi bando mano kantrybę, ir konfliktas su „globėja“, dėl kurio gailiuosi, tai parodė, kad kartais aš elgiuosi neadekvačiai, o ne „durniai puola“… ir aš neužpykčiau jeigu po konflikto ji būtų atsisakius su manimi būti ir dirbti.
na, o aš, pažadu čia būti ir gyventi dažniau, jeigu sistema „nepasikars ant laidų“, nes gyvenimas pilnas visko, ir nors rugsėjo pabaiga, tikiuosi, kad vėl gyvenimas išeis į gera
